Sausio 9 d. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos sausakimšoje konferencijų salėje poetas, kunigas Benas Lyris pristatė aštuntąją savo knygą „365 įkvėpimai mylėti“.
Į knygą „365 įkvėpimai mylėti“ B. Lyris sudėjo mintis apie ramybę, laiką, drąsą, meilę ir gyvenimą. Kaip paaiškino pats autorius, čia skaitytojai neras ilgų tekstų, tačiau tikrai ras vieną sakinį ar mintį, skirtą kiekvienai dienai. Tai neįpareigojanti knyga skaityti ją iš eilės ar labai ilgai.
Kauno Prisikėlimo bažnyčios vikaras Benas Audrius Martusevičius, arba tiesiog Benas Lyris, įsitikinęs, kad gyventi meile mūsų pasaulyje yra pats svarbiausias dalykas. „Kartais ne mes renkamės, renkasi mus“, – taip kunigas aiškina savo kelią.
Benas Lyris studijavo filosofiją ir teologiją VDU ir Kauno kunigų seminarijoje, klausė pastoracinės psichologijos paskaitų Milane, vėliau pasinėrė į medicinos studijas. Dar stipresnį tikėjimą Dievu jam įkvėpė mamos ir tėčio onkologinės ligos. Jo šviesios atminties mamytė buvo labai religinga, bet ji niekada savo dviejų sūnų nevertė drauge eiti į bažnyčią. Vis dėlto Benas eidavo. Jo taip pat jau šviesios atminties tėtis tikintis nebuvo, bet jis labai gerbė žmonos laisvę ir niekada dėl tikėjimo nepriekaištavo.
Benas Lyris gimė Kaune 1986 metais. Eilėraščius pradėjo rašyti dar mokykloje, 2004-aisiais, po metų tapo jaunųjų filologų konkurso laureatu. Nuo to laiko kūryba, poezija ir rašymas yra neatskiriama jo gyvenimo dalis. Jis laužo įsigalėjusius kunigo stereotipus, jis sportuoja – kasdien vaikšto, plaukioja ir bėgioja maratonus, mėgsta keliones, pokalbius su žmonėmis, šiuolaikinį ir klasikinį meną, istorines vietas. Būdamas Kauno klinikų kapelionu kvietė sunkiai sergančius pasitikėti Dievu ir nenuleisti rankų. Kunigo žodžiai lieka ne tik socialiniuose tinkluose, kuriuose jis turi daugybę gerbėjų, bet ir knygose.
Kunigo pasakojimą paįvairino bardė Živilė Mackevičiūtė, kuri suvirpino klausytojų širdis jausmingomis savo dainomis, o vakaro svečią kalbino Dokumentų komplektavimo ir informacinių technologijų skyriaus vedėja Jolanta Zubienė.
Kunigo Beno Lyrio kalbos ir eilės ypatingos – susimąstėme ir pasinėrėme į širdies gelmes. Kaip svečias sakė – „mylintiems – gražiausios gėlės yra gyvos“. Benas vis kartojo, kad „didžiulė dovana, kai žmogus aukoja savo laiką, savo gyvenimą, kai jis sugeba pamatyti kitą žmogų, turime už tai dėkoti“ ir keletą kartų padėkojo visiems atėjusiems į knygos pristatymą.
