Netekome ilgamečio bibliotekos bičiulio – tautodailininko, talentingo medžio drožėjo, autorinių dainų kūrėjo ir atlikėjo Napoleono Reimonto-Laumiškio.
Autentiškos bardo Napoleono dainos skambėjo ko ne visuose Skuodo literatų klubo „Nojus“ renginiuose ir susiėjimuose. Originalios Napalio dainos papuošė ne tik mūsų rajono renginius bet ir daugelį Lietuvos literatų susiėjimų ir visada jo muzika ir dainos buvo pilnos savito gražumo ir energijos, mylimos publikos...
Krašto literatai, Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos kolektyvas ir Skuodo žemaičių draugijos bendruomenė prisimins Napalį kupiną humoro, dainingą ir šiaip geros dūšios žmogų, atlikusį savos kūrybos topinius šlagerius – „Dilgėlė“, „Gyvenimo kelias“, „Lyja“ ir kt.

Nuostabiais akordeono garsais ir humoristine poezija lepindavęs Žemaitijos bardu vadinamas Napoleonas Reimontas-Laumiškis savo eilėse saviironijos, sarkazmo pagalba nebijojo gvildenti rimtų, gyvenimiškų problemų („Pamata straini – nusėšipsa, / Baguotam – labas pasakīs. / Vo mon, nabagou, kas belėka? / Eso tuoks biednos, tuoks kvailīs.“).
Sugrįžęs gyventi į tėviškę Skuodo rajone Laumių kaimą, netoli Barstyčių, Napoleonas meniškai darbavosi. Jis sakė, kad iš medžio galėjo padaryti nuo „pondievo iki velnio“. O nuo savamokslio skulptoriaus savitų „nėriniuotų“ darbų įvairovės raibo akys užsukusiems pas jį į svečius Laumių kaime. Tautodailininkas savo kūriniais išpuošė ne tik namus, bet ir visą sodybą, surengė ne vieną parodą.
Prisiminimuose lieka kasmetiniai poezijos skaitymai Napoleono sodyboje. Susiėjimai prasidėdavo gražiu akcentu: šalia sodybos esančiuose maro kapeliuose ant Napoleono drožto kryžiaus prikaltas jo rankų darbo Nukryžiuotasis. Svečių sukalbėtos maldos už čia palaidotas maro aukas ir N. Reimonto tėvelius, visus priversdavo susimąstyti, suprasti, kad nieko nėra amžino.
Pirmiausia svečius Napoleonas supažindindavo su savo medžio drožiniais, aplinka, Laumių šaltiniu, o vėliau liejosi eilės, dainos, nuoširdūs pašnekesiai...
Napalys nevyniojo žodžių į vatą, tiesiai išsakydavo savo nuomonę, tačiau net patį juodžiausią faktą pateikdavo su savitu humoro jausmu. Bibliotekos darbuotojai ir literatai visad Jį prisimins kaip linksmą, nuoširdų ir dėmesingą puikų, supratingą, draugišką, smalsų, talentingą, bendrauti mėgstantį žmogų KŪRĖJĄ.
Tebūna lengva Jam tėviškės žemelė.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiausius užuojautos žodžius skiriame NAPOLEONO REIMONTO dukroms, giminėms, visiems artimiesiems. Liūdime kartu su jumis…