Taip vadinasi respublikinė karpinių paroda, skirta Kanklių metams (2026) paminėti. Paroda atidaryta liepos 31-ąją, o jos eksponatais lankytojai kviečiami pasigrožėti iki rugsėjo 4 dienos.
Parodoje pristatomi septynių tautodailininkių, karpinių meistrių, darbai. Juose simbolių kalba pasakojamos savitos istorijos, besiremiančios Gyvybės medžio vaizdiniu: jo šaknyse skamba kanklelės, kamiene dūzgia bitelės, o šakose čiulba paukšteliai. Šiai parodai kūriniai gimė karpinių plenere, surengtame svetingoje Eglės ir Algirdo Vindašių sodyboje. Parodos atidarymo metu tautodailininkė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė atkreipė dėmesį į savitą lietuvių pasaulėjautą: lietuvis save įvardija žodžiu „AŠ“ – tarsi ašimi, aplink kurią pasaulis atsiveria simetriškas ir darnus, kupinas pusiausvyros. Galbūt todėl lietuvių būdui taip artimas ramumas, mąslumas ir dvasingumas...
Savo meistriškus karpinius parodai pateikė kūrėjos iš įvairių Lietuvos vietovių: Rita Abarienė (Vilnius), Simona Bijanskienė (Akmenė), Ada Germanavičienė (Kaunas), Giedrė Kazokienė (Kaunas), Rasa Rainienė (Kaunas), Elvita Šeputaitė (Skuodas) ir Eglė Dvarionaitė-Vindašienė (Kaunas) – šios prasmingos tradicijų puoselėjimo šventės iniciatorė. Ji pakvietė susirinkusius tautinio meno gerbėjus į darbus pažvelgti itin atidžiai: ne visi karpiniai komponuojami aplink ašį „AŠ“ – dalis jų karpyti kitaip, todėl skiriasi ir jų struktūra. Apie tai kalbėjo ir visoje šalyje gerai žinoma skuodiškė karpinių meistrė Elvita Šeputaitė. Kurdama savo pasakojimus, ji dažniau renkasi ne ašinį, o plokštuminį karpinį, kuris gali išaugti net iki trijų metrų ilgio.
Šiemet pagarbiai minima žymios Lietuvos kraštotyrininkės ir karpinių meistrės Julijos Putvytės-Daniliauskienės 100-oji gimimo metinių sukaktis. Jos veikla reikšmingai prisidėjo prie karpymo meno atgimimo tautodailininkų aplinkoje, o asmeninis paskatinimas įkvėpė Eglę Dvarionaitę-Vindašienę puoselėti šią trapią ir išraiškingą meno tradiciją. Julijai Putvytei-Daniliauskienei šioje parodoje skirti Simonos Bijanskienės karpiniai. Paroda taip pat pažymi dar vieną svarbią sukaktį – Lietuvos tautodailininkų sąjungos įkūrimo 60-metį.
Ypatingos šilumos parodos atidarymui suteikė ramiai sklindanti kanklių melodija. Kanklininkės Sevos Kazankovienės, Lietuvos nacionalinio kultūros centro apdovanojimo „Aukso paukštė“ nominantės, padrąsinti susirinkusieji drauge padainavo keletą liaudies dainų. Tą vakarą R. Granausko bibliotekos erdvėje darniai susitiko ir į vienį susiliejo gyvosios tradicijos – meninis karpymas, kanklių muzika ir bendras dainavimas.
