home Skuodo rajono savivaldybės
R. Granausko viešoji biblioteka

Edukacinė-pažintinė išvyka į Kalvius

Informacija atnaujinta 2022-08-05 10:44

Rugpjūčio 3 d. buvo įgyvendintas Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Lenkimų filialo bei veiklių Lenkimų bendruomenės moterų sumanymas: leistis į žygį dviračiais iki rašytojo, istoriko Simono Daukanto gimtinės Kalvių kaime, iš naujo susipažįstant su šio didžio žmogaus gyvenimo ir kūrybos istorija, tokiu būdu turiningai praleidžiant laiką gamtoje. Į šį žygį leidosi 15 dalyvių, tarp kurių buvo ir senjorių, o jauniausia dalyvė Simona šiais metais baigė trečią klasę. Būtina paminėti, kad mus lydėjo kitos moksleivės Agnės šunelis Pukis, kuris vienintelis keliavo pėsčiomis, ant pavadėlio, bet savaime suprantama, tai buvo dėl jo paties saugumo. Keturkojis draugas elgėsi pavyzdingai, nė vieno neaplojo, lydėjo po visą teritoriją, netgi į žaidimą įsitraukė. Taigi, visos, kas anksčiau, kas vėliau: pagal savo išgales, nors ir iškilus kai kurioms kliūtims – į klėtelę atvykome. Viena dalyvė atvyko paspirtuku, dar dvi – automobiliu, nes dėl noro pabūti kartu, tokios sąlygos, kad vykti tik dviračiu, neskelbėme, o kvietėme prisijungti visus norinčius. Klėtelės kieme iškylos dalyvių laukė Lenkimų seniūnijos bendruomenės pirmininkas Kazys Viršilas, kuris ne tik svetingai atvėrė muziejaus duris, bet ir vaišino arbata su medumi, pyragaičiais. Kas norėjo, pabuvojo klėtelėje, o vėliau pražingsniavome rašytojui skirtu pažintiniu taku, stabteldami ties kiekvienu stendu, pasakojančiu šio didžio žmogaus istoriją ir su juo susijusias aktualijas. Poilsio pertraukėlės metu surengėme pikniką iš atsineštinių vaišų ir pasistiprinome. Atėjo metas Simono kūrybos pusvalandžiui: Lenkimų filialo vyresnioji bibliotekininkė Gražina Daukantienė bei socialinė darbuotoja Aušra paskaitė Simono Daukanto žemaičių pasakų, o išvykos dalyvė Aldona papasakojo gyvenimišką nuotykį, virtusį anekdotu, kuris mus labai pralinksmino. Surengėme klausimų – atsakymų šou, ėjome ratelį, dainavome dainas, meditavome gamtoje, susigalvodami savo dienos vardą, pasivadindami, kas augalu, kas akmeniu, kas gėle (taip daro indėnai), mokėmės stresą, įtampą nuimančių pratimų. Pabuvojome sąlytyje su gamta bei santarvėje su savimi ir pasauliu, patyrėme naujų įspūdžių, tad atsiranda mintys, jog tokia išvyka galėtų tapti tradicine.