mobili versija | standartinė versija
main-image

Jolitos Herlyn knygos „Trys mano vieninteliai“ aptarimas Daukšių filiale

        Šią knygą laimėjau Facebook paskyroje „Aš skaitau lietuviškai“ prieš Kalėdas. Ją iš Hamburgo atsiuntė pati autorė su labai gražiai parašyta dedikacija. Perskaičiusi šią knygą, ją padovanojau bibliotekai. Per labai trumpą laiką knygą perskaitė nemažas būrys aktyviausių daukšiškių moterų, tad vasario 12 d. visos buvo pakviestos į knygos „Trys mano vieninteliai“ aptarimą. Susirinko tik keletas moterų, nes renginukas vyko darbo dieną, darbo valandomis, tad ne visos galėjo atvykti, dar kitos turėjo įvairių priežasčių. Gaila, kad kai kurios skaitytojos negalėjo dalyvauti, nes tikrai buvo įdomiai diskutuota knygos tema, ar verta tekėt be meilės, ar mylint būtina santuoka. Visos priėjome nuomonės, kad knygos herojė Kamilė yra truputėlį „nerimta“, nes blaškosi, žeminasi, nė viena negalėtume taip pasielgti. Ar verta dėl meilės leisti save „mindžiot“. Bet gal čia meilė kalta, o gal aistra. Aišku, norėtųsi knygos tęsinio. Skaitoma lengvai, įdomi, bet... kai kuriems Kamilės poelgiams nepritariame. Prie arbatos puodelio ilgai sėdėta ir kalbėta, mąstyta apie šių laikų jaunimą, jų gyvenimus. Tokia išvada, kad mylintis, padorus lietuvis, bet neturtingas, nelabai tinka, geriau bet koks, kad ir užsienietis, kad tik „babkių“ turėtų. Čia ne tik herojės poelgiai ir problema, bet ir daugelio lietuvaičių gyvenimo būdas.

Nuotraukų galerija