mobili versija | standartinė versija
main-image

Pažink Lietuvą

        2015-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Etnografinių regionų metais, tuo pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Ta proga kovo 27 d. 10 val. Lenkimų S. Daukanto mokyklos-daugiafunkcio centro Daukšių pagrindinio ugdymo skyriaus salėje įvyko šventė „Pažink Lietuvą“. Ją organizavo Lenkimų S. Daukanto mokyklos-daugiafunkcio Daukšių pagrindinio ugdymo skyrius ir Skuodo rajono viešosios bibliotekos Daukšių filialas. Į šventę susirinko mokyklos mokiniai, mokytojai ir Daukšių kaimo gyventojai.
        Šventę pradėjusi bibliotekininkė Vilma Simaitienė pakvietė visus susirinkusius į pažintinę kelionę. Norint geriau pažinti Lietuvą, keliauta etnografiniais regionais ir susipažinta su jų ypatumais ir savitumais. Kuo kiekvienas etnografinis regionas įdomus ir savitas, rodydama skaidres, supažindino lietuvių kalbos mokytoja Aušra Ložienė. Buvo labai įdomu pamatyti žmonių gyvenamuosius namus nes kiekviename etnografiniame regione jie skyrėsi savo architektūra ir vidaus įrengimu. Aukštaičiai savo gyvenamąjį namą vadindavo pirkia, gryčia ir net rūmu, o suvalkiečiai – stuba. Įdomu tai, kad turtingiausiai gyveno suvalkiečiai. Kiekvieno regiono savita ir apranga. Mažosios Lietuvos moterų kostiumas itin spalvingas, nestokojantis egzotiškų senovinių elementų. Tautinio kostiumo pagrindinis akcentas – prie juosmens ryšimas krepšelis – delmanas. Aukštaičių moterų drabužių skiriamasis bruožas – vyraujanti balta spalva. Ypatinga puošmena – galvos apdangalas – nuometas. Dzūkės audė ypač daug juostų ir ryšėdavo jas vilkėdamos šventadienius kostiumus. Suvalkiečių tautiniai drabužiai vieni puošniausių savo raštais ir spalvomis, o žemaičių skiriamasis rūbų akcentas – skarelės. Kuo daugiau jų, tuo žemaitė turtingesnė! Žiūrovai turėjo galimybę išgirsti ir regionų žmonių kalbą, jų tarmę. Visi su didžiausiu susidomėjimu klausėsi dainų ir pasakojimų apie duonos kepimą. Taip pat sužinota, kuo kiekvienas etnografinis regionas garsėja. O garsėja jie žymiais rašytojais, tradiciniais patiekalais, lankytinomis vietomis.
        Mokiniai taip pat su didžiausiu entuziazmu ruošėsi šiai šventei. Klasės iš anksto buvo suskirstytos pagal regionus. Jos turėjo savo regiono nupieštą herbą, šoko ir žaidė žaidimus kilusius iš jų regiono. Dainavo dzūkų, aukštaičių, suvalkiečių ir Mažosios Lietuvos krašto dainas. Žiūrovai išgirdo žemaitiškų patarlių ir anekdotų apie suvalkiečius. Mokiniai nepatingėjo pagaminti ir pristatyti kiekvienam regionui būdingus tradicinius patiekalus. Šventės pabaigoje mokytoja Aušra Ložienė pakvietė visus pasitikrinti, ar atidžiai klausėsi jos pasakojimo. Visi su didžiausiu susidomėjimu stebėjo rodomas skaidres ir bandė atspėti, kas ne taip. Žinių patikrinimas pavyko! Visi kuo puikiausiai žinojo teisingus atsakymus. Bibliotekininkė padėkojo mokytojai Aušrai Ložienei, mokiniams ir jų mokytojams už šią gražią šventę ir paskelbė, kad tuo šventė dar nesibaigė. Pakvietė visus dalyvius į pavasarinę mugę, kurioje įvairiais dirbiniais, saldumynais prekiavo mokiniai. Šurmuliuota ilgai, niekas neskubėjo namo, dalijosi įspūdžiais, receptais, skanavo regionų tradicinius valgius, klausėsi muzikos. Šventėje visiems buvo smagu ir gera.

Nuotraukų galerija